Antradienis, lapkričio 12, 2019
A- A A+

Kalba

Paieska

Kursams paruošta metodinė medžiaga „Darbas virtualioje aplinkoje“

DARBAS VIRTUALIOJE APLINKOJE

 

Internetas stipriai pakeitė mūsų gyvenimo būdą, įtakodamas mokymąsi, darbą ir bendravimą. Kartu su interneto vystymusi įvyko mokymo ir mokymosi revoliucija, įnešusi daug pozityvių ir efektyvių naujovių. Kartu su tuo, studijoms keliami lankstumo reikalavimai, pristatant savo kursus, kad aprūpinti darbo rinką darbuotojais, kurie gilins savo kompetenciją (žinias ir įgūdžius) per visą savo karjerą.

Virtualus mokymas leidžia mokytis sparčiai ir efektyviai, kadangi mokymosi medžiaga pasiekiama kompiuterio ir interneto ryšio dėka. Mokymasis tampa individualizuotas, nes prisitaiko prie besimokančiojo, ne atvirkščiai – kas būdinga tradiciniame (klasė-mokytojas-mokiniai) mokymesi. Virtuali erdvė nepaiso atstumo, ir ją pasiekti įmanoma tiek informacinėmis technologijomis, tiek mobiliais įrenginiais

Tradiciniai mokymo metodai nebegali patenkinti šiandieninės besimokančios visuomenės poreikių. Informacinės technologijos vis dažniau naudojamos mokymo ir mokymosi procesams pagerinti.

E. mokymosi technologijų panaudojimas yra akivaizdus sprendimas lanksčių kursų teikimui klausytojams su įvairiais poreikiais ir tarptautiniu išsidėstymu:  leidžia mokytis sparčiai ir efektyviai, kadangi mokymosi medžiaga pasiekiama kompiuterio ir interneto ryšio dėka. Mokymasis tampa individualizuotas, nes prisitaiko prie besimokančiojo, ne atvirkščiai – kas būdinga tradiciniame mokymesi. Virtuali erdvė nepaiso atstumo, ir ją pasiekti įmanoma tiek informacinėmis technologijomis, tiek mobiliais įrenginiais

Mokymosi valdymo sistemos

Pereinant nuo tradicinio mokymosi prie e. mokymosi svarbu gerai įsivaizduoti šių sistemų struktūrą, kad gautume lanksčią sistemą. Tačiau turėti tik veikiančią sistemą būtų nepakankama. Sistema turi buti evoliucinė, padedanti įgyvendinti perėjimą. Tokia mokymosi valdymo sistema (LMS) turi remtis atitinkamais standartais, tokiais kaip SCORM ir IMS-QTI. Šalia savo kursų komponentų LMS turi palaikyti ir šias funkcijas/įrankius:

Turinio pateikimas

• XHTML tinklalapiai

• Flash animacija

• Java apletai

• Real audio/video failai

Bendravimas

• El. paštas • Forumai

• Pokalbių kambariai

• Audio/Video konferencijos

• Internetiniai seminarai

Bendradarbiavimas

• Versijų palaikymo sistemos (CVS) suteikiant saugojimo vietos studentų darbams ir rašant failų pasikeitimo istoriją

• Tinklinės grupinio darbo aplikacijos, kaip pvz. asmeninių bendradarbiavimo grupių kūrimo sistemos valdomos studentų

• Tinkliniai projektų valdymo įrankiai

Laboratoriniai ir vertinimo įrankiai

• Testavimas Internete

• Interaktyviosios komponentės ir imitaciniai uždaviniai, įgalinantys praktiką su neatidėliojamais rezultatais • Portfelis (saugomas CVS)

• Lygiaverčių vertinimo priemonės (ekspertų ar kitų studentų)

• Projektiniai darbai (naudojantis projektų valdymo ir grupinio darbo įrankiais)

     Koncepcinis žemėlapis – žinių organizavimui ir pateikimui.

  1.  

Saugyklos

Saugyklos (repositories) sudaro infrastruktūrą visų tipų elektroninio turinio kūrimui, saugojimui, valdymui, atradimui (discovery) ir pateikimui. Saugykla turi pateikti standartinį funkcijų rinkinį, užtikrinant priėjimą prie mokymo objektų ir kitos informacijos saugioje aplinkoje.

Toliau pateikiamas operacijų s ąrašas vaizduoja įprastinį branduolio funkcionalumą, sudarytą iš skirtingų standartų.

  • • Paieška – galimybė atrasti atitinkamą mokymosi objektą. Ši funkcija gali įtraukti naršymo galimybę;
  • • Užklausa – surastas mokymosi objektas;

      Parsiuntimas – užklausto objekto gavimas;

      Įdėjimas – objekto patalpinimas saugykloje;

       Saugojimas – įdėto objekto registravimas unikalaus identifikatoriaus pagalba, kas leidžia tą objektą surasti;

       Surinkimas – gauti meta duomenis apie objektus kitose saugyklose, kad panaudotume jungtinėms paieškoms.

       Paskelbimas – meta duomenų suteikimas kitoms saugykloms;

Papildomai saugykla turi atlikti eilę kitų užduočių įtraukiant skaitmeninių teisių valdymą (DRM), įsigyjant globaliai unikalų identifikatorių kiekvienam mokymosi objektui ar kitam informaciniam vienetui ir suteikiant autentifikaciją saugiam priėjimui prie egzistuojančių mokymosi objektų.

Elektroninio mokymo modeliai

Informacijos technologijos tampa įprasta studijų organizavimo dalimi. Pagal informacijos technologijų integravimo lygį į atskiro kurso mokymo procesą galima skirti tris mokymo modelius:

         Tradicinį, kai mokomasi sutartu laiku ir sutartoje vietoje, dažniausiai auditorijoje, bendraujama betarpiškai, ir informacijos technologijos mokymo procese specialiai netaikomos;

         Nuotolinį mokymą(si), kai visa mokymuisi skirta medžiaga pasiekiama, studijos organizuojamos bei bendraujama kompiuterių tinklu. Mokymas dažniausiai vyksta kitoje vietoje nei mokymasis;

         Mišrų, kuriam būdingas tradicinio mokymo auditorijoje derinimas su nuotoliniu mokymusi kompiuterių tinklo aplinkoje.

Mišriu kursu laikomas toks kursas, kurio dalis tradicinėje aplinkoje vykdomos mokymosi veiklos perkeliama į virtualią aplinką. Pagrindinis tikslas yra išnaudoti abiejų aplinkų privalumus. Mišrus kursas rengiamas ne tam, kad dalis veiklos tradicinėje aplinkoje būtų pakeista veikla virtualioje aplinkoje, o tam, kad išnaudojant abiejų aplinkų privalumus mokymosi veikla būtų efektyvesnė. Aiški mišraus kurso struktūra nėra pateikiama. Dėstytojas pats turi spręsti, kurią kurso dalį perkelti į virtualią aplinką, o kurios - ne. 

Sinchroninis ir asinchroninis mokymas

Nuotolinės studijos skirstomos į sinchronines, asinchronines ir mišrias:

         Vykstant sinchroniniam mokymui, visi mokiniai ir mokytojas dalyvauja kurse per atstumą, tačiau tuo pat metu. Taip galima pritaikyti daugelį klasėje naudojamų metodų. Tokios studijos praeityje buvo transliuojamos per televiziją (laida kartais priimdavo klausimus telefonu ir į dažniau pasitaikančius atsakydavo). Šiuo metu tam gali būti panaudotos įvairios Interneto technologijos, kurios leidžia taip pat ir mokytojui klausytis mokiniu atsakymų.

         Asinchroninio mokymo metu mokinys ir mokytojas dirba skirtingu laiku, bendraudami paštu (taip pat ir elektroniniu) bei kitomis panašiomis priemonėmis. Šio metodo galimybės didesnės nes studijuoti gali ir tie mokiniai, kurie neturi galimybės (pavyzdžiui, dirba) „prisijungi“ griežtai nustatytu laiku.

         Mišrusis mokymas - jo metu kombinuojami abu metodai

  1.  

Virtualioji mokymosi aplinka

Žodis „virtualus“ šiandien ypač dažnai vartojamas, tikriausiai jis intuityviai gana gerai suprantamas. Kilęs iš lotynų kalbos (virtualis), paprastai apibūdina tariamą reiškinį, kuriuo nors būdu imituojantį tikrovę (pvz., kompiuterio ekrane). Tradiciškai mokymas buvo suprantamas, kaip mokinio ir mokytojo tiesioginis bendravimas dirbant toje pačioje aplinkoje, matant ir girdint vienam kitą. Atsiradus nuotolinio mokymo koncepcijai atsiranda ir virtualumo sąvoka, kai mokinys ir mokytojas bendrauja internetu jiems patogiu laiku

Pradedama vartoti virtualiosios klasės ar aplinkos sąvoka. Šiuo atveju aplinka, kurioje mokinys ir mokytojas susitinka – tai ne fizinė patalpa, o abstrakti aplinka, imituojanti tikrą klasę: tai gali būti interneto puslapis, garso ar vaizdo konferencija. Konferencijos dalyviai po vieną ar grupelėmis jungiasi iš skirtingų vietų, tačiau žino, kad dalyvauja ir daugiau žmonių, nors jų ir nėra toje pačioje patalpoje.

Kiek vėliau virtualiosios klasės samprata imama vis labiau sieti su grupe žmonių, kurie tuo pačiu metu mokosi to paties kurso (ar kelių kursų), turi tą patį mokytoją – tai labiau atitiktų tradicinės klasės suvokimą. Žinoma, lieka esminis dalykas – mokinių ir mokytojų galimybė bendrauti būnant skirtingose vietose ir kiekvienam patogiu laiku.

Virtualiojoje klasėje mokymas ir mokymasis vyksta kompiuterių tinkle: mokytojas pateikia mokiniams mokomąją medžiagą, užduotis, jie bendrauja naudodamiesi elektroninėmis komunikavimo priemonėmis (elektroniniu paštu, diskusijų grupėmis). Bendriausiai virtualiąja klase galime apibūdinti bet kurią kompiuterių tinkle įmanomą veiklą, kai mokytojas bendrauja su mokiniais. Taigi, kai minime virtualiąją klasę, turime omenyje ne vietą, o veiklą. Vadinasi, svarbiausia virtualiosios klasės paskirtis yra mokomoji veikla.

  1.  

Virtualioji mokymosi aplinka – tai programinė įranga kompiuterių tinklu teikiamam mokymosi procesui valdyti. Dar paprasčiau pasakius, virtualioji mokymosi aplinka – tai tokia programa, kuri leidžia suburti mokinius į virtualiąją klasę ir aprūpinti juos įvairiomis mokymosi galimybėmis. Nors čia pasakėme, kad virtualioji mokymosi aplinka yra programa, tačiau, suprantama, dėmesys bus kreipiamas ne į pačią programą, o į tai, ką ji leidžia daryti, kaip ji talkina mokiniams ir mokytojams. Pateiksime griežtesnį ir tikslesnį apibrėžimą – Virtualioji mokymosi aplinka – tai kompiuterių tinklais ir kitomis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįsta ugdymo sistema, kurioje mokytojų padedami mokosi mokiniai. Toliau virtualiąją mokymosi aplinką vadinsime sutrumpintai – VMA.

Virtualiojoje mokymosi aplinkoje vyksta visas ugdymo procesas: pateikiamas visas kurso ar modulio turinys, bendraujama diskutuojant (diskusijų forumuose, pokalbiuose ar elektroniniu paštu), atliekamos praktinės užduotys, vyksta darbas grupėse, o įgytos žinios bei gebėjimai tikrinami kompiuteriniais testais, vertinama automatinėmis priemonėmis ir pan.

VMA leidžia įvairius mokymosi scenarijus ir metodus. Panašiai, kaip ir tikrąja mokymosi aplinka (pvz., klase, būreliu), VMA siekiama padėti mokiniams mokytis, stebėti mokymosi procesą, tobulinti jo turinį. Taigi VMA galėtume apibūdinti kaip mokomosios medžiagos, užduočių, bendravimo ir vertinimo priemonių sistemą, leidžiančią lanksčiai valdyti ugdymo procesą.

Virtualioji mokymosi aplinka taikoma kaip priemonė pateikti papildomą medžiagą, kuria besimokantieji gali naudotis savarankiškai. Taip pat VMA priemones galima panaudoti paskaitose. Įvairių rūšių testų, užduočių pateikimas, atsakymų ir failų su darbais įkėlimas, darbų tikrinimas, vertinimas ir įvertinimų įrašymas virtualiojoje mokymosi aplinkoje atliekamas gana patogiai ir greitai. Bet kadangi užsiėmimai vyksta vienu laiku ir vienoje vietoje, tai tokios bendravimo priemonės kaip forumai, elektroninis paštas naudojamos labai mažai ir dažniausia ne užsiėmimų klausimais.

Virtuali mokymosi aplinka tapo ne tik pagalbine priemone, kuri padeda pasiekti norimus tikslus. Tai pačiu tai ir galimybė baigti studijas, gauti diplomą. Tokia praktika užsienyje taikoma jau labai dažnai.. Juk virtuali mokymosi aplinka yra puiki galimybė studijuoti tiems, kurie labai aktyviai dirba, turi šeimas, tačiau nori išmokti naujų dalykų.

Virtualiai galima mokytis ne tik siekiant aukštojo mokslo, bet ir siekiant profesinio tobulėjimo. Internete galima rasti daugybę nuotolinių kursų, kuriuos galima „dėti į krepšelį“, apmokėti  ir pradėti mokytis čia ir dabar. Universitetai taip pat atsiveria ir pradeda siūlyti neformalaus nuotolinio mokymosi paslaugas suaugusiesiems.

Virtualusis mokymas dar tebėra savo raidos pradžioje, tad šiai sričiai itin aktuali terminija, sąvokos. Ji nenustovėjusi net anglų kalba leidžiamuose leidiniuose, ką jau kalbėti apie lietuviškus terminus. Tačiau vis dėlto pirmiausiai būtina susitarti dėl sąvokų ir jas taisyklingai vartoti. Edukologų publikacijose ir praktikoje sutinkamos įvairios informacinėmis komunikacinėmis technologijomis besiremiančių ugdymo sistemų ir aplinkų sąvokos. Paminėsime keletą iš jų, kad būtų lengviau skaityti gausiai (ypač internete) pateikiamą medžiagą.

Terminas „virtualioji mokymosi aplinka“ bendrąja prasme vartojamas norint įvardyti bet kurią iš toliau išvardytų sistemų ar jų derinį.

Mokymosi tvarkymo sistema (anglų k. Learning Management System). Tai gali būti ir paprasta mokinių (ir mokytojų) registravimo sistema, leidžianti prieiti prie mokymosi medžiagos kompiuterių tinkle, ir sudėtinga sistema, stebinti mokinių mokymosi eigą ir pagal tai atliekanti kitas ugdymo proceso organizavimo funkcijas.

Mokymosi turinio tvarkymo sistema (anglų k. Learning Content Management System). Tai individualiems poreikiams pritaikoma mokymosi tvarkymo priemonė. Pavyzdžiui, ji gali atlikti mokymosi medžiagos dalių, kurias mokinys naudojo, stebėjimą, sekti mokinio atsiskaitymus bei pagal tai parinkti ar pritaikyti atitinkamą ugdymo turinį.

Kursų tvarkymo sistema (anglų k. Course Management System). Ši priemonė leidžia mokytojui nenaudojant HTML arba programavimo kalbos parengti mokymo kursą ir kompiuterių tinkle pateikti jo medžiagą bei kitą su mokymusi susijusią informaciją.

Kolektyvinio kompiuterizuoto mokymosi aplinka (anglų k. Computer Supported Collaborative Learning Environment). Tai sistema, skirta mokytis kognityviniais metodais ir dirbant grupėmis konstruoti žinias.

Turinio tvarkymo aplinka (anglų k. Content Management System). Ši priemonė skirta mokymosi medžiagai parengti. Ji suteikia galimybes mokytojui lanksčiai tvarkyti mokomąją medžiagą: kurti naujus modulius, paimti informaciją iš kitų šaltinių, pertvarkyti, pateikti įvairiais būdais.

Virtualiąsias mokymosi aplinkas galima suskirstyti į dvi pagrindines rūšis atsižvelgiant į tai, kaip jos veikia.

1. Atskira lokaliai veikianti virtualioji mokymosi aplinka. Šia aplinka galima naudotis tik tuomet, kai kompiuteryje yra įdiegta speciali jos programinė įranga. Bendrauti arba bendradarbiauti taip pat galima tik su tais vartotojais, kurie yra prisijungę prie to paties tinklo bei kurių kompiuteriuose yra įdiegta ta pati virtualioji mokymosi aplinka.

2. Žiniatinklinė virtualioji mokymosi aplinka. Joms nereikia jokios specialios programinės įrangos: galima naudotis bet kuriuo kompiuteriu, kuriame įdiegta interneto naršyklė ir kuris prijungtas prie tinklo, kuriame yra serveris su įdiegta virtualiąja mokymosi aplinka.

Atsižvelgiant į galimybes bendriausiu atveju virtualiąsias mokymosi aplinkas galima būtų suskirstyti į keletą tipų.

               Aplinkos kursams (sudarytiems iš kelių modulių) kurti. Jose paprastai yra turinio tvarkymo bei šios medžiagos naudojimo ir individualių mokinių pasiekimų stebėjimo galimybės.

               Aplinkos kursų moduliams sudaryti, mokomajai ar pažintinei medžiagai pateikti ir mokymuisi naudojant bendravimo priemones organizuoti.

               Aplinkos žinioms konstruoti – paprastai dirbant grupėse ir naudojant bendradarbiavimo priemones.

               Aplinkos mokomajai medžiagai rengti. Jose yra įvairios turinio kūrimo, pateikimo, importavimo, atnaujinimo ir kitokios tvarkymo galimybės.

Toks VMA suskirstymas gana sąlyginis, jos funkcijos nuolatos keičiasi, vis labiau suartėja, atlieka universalias funkcijas.

Virtualiųjų mokymosi aplinkų pasaulyje parengta ganėtinai daug, praktiškai vos ne kiekviena šalis kasmet jų sukuria po kelias dešimtis. Dažnai mininmos WebCT, Learning Space, First Class, Moodle aplinkas.

Virtualioji mokymosi aplinka MOODLE

Moodle – viena iš populiaresnių virtualių mokymosi aplinkų Lietuvoje, suprojektuota organizuoti mokymosi kursus tinkle ir atitinkanti kursų valdymo sistemų grupę. Tačiau sistema taip greitai plėtojama, kad jau dabar ją galima vadinti mokymosi valdymo sistema. 

Moodle (angl. Modular Object Orentiered Dynamic Learning Environment) - tai virtuali mokymosi aplinka, kurią naudoja daugelis pedagogų visame pasaulyje. Su įvairiapusiškai administruojama Moodle aplinka galima sukurti dinamiškus kursus, pritaikytus juos savo poreikiams, talpinti dokumentus ar mokymo medžiagą, sekti bei analizuoti pasiekimus ir progresą.

Moodle paklausa nuolatos auga, prie jos prisijungia vis daugiau švietimo įstaigų, verslo įmonių siekiančių teikti šiuolaikines mokymo paslaugas, pasiekti nuotolinius darbuotojus ir pateikti jiems aktualią informaciją kartu tikrinant jų žinias.

Moodle sistema yra funkcionali, suteikianti plačias informacijos pateikimo, jos vertinimo ir naudojimo galimybes. Su Moodle sistema lengvai pasieksite užsibrėžtus tikslus eMokymo ar duomenų administravimo srityse.

Vienas iš svarbiausių Moodle tikslų – būti pasiekiamais nepriklausomai nuo Jūsų vietos ar naudojamo įrenginio. Todėl sistema pritaikyta tiek įprastiems, tiek planšetiniams kompiuteriams bei mobiliesiems telefonams.

Padedami Moodle dėstytojai ar mokytojai gali kurti bei teikti dinamiškus kursus, pritaikytus savo mokymo, verslo, kvalifikacijos kėlimo, asmeniniams poreikiams. Naudojant šią mokymosi valdymo sistemą, itin lengva administruoti nuotolinį ar tęstinįmokymą bei mokymąsi. Virtuali mokymosi aplinka Moodle yra realizuota kompiuterinėmis priemonėmis, joje pateikiama mokymosi medžiaga, organizuojamas mokymasis bei atliekamas mokymosi valdymas. Tokiai aplinkai įgyvendinti naudojamos sistemos, kurios apima įvairias e. mokymosi paslaugas, pvz. prisijungimas prie VMA; mokymosi medžiagos rengimas bei teikimas; bendravimas ir bendradarbiavimas; besimokančiųjų valdymas bei grupių formavimas; vertinimas bei įsivertinimas.

 Pagrindinės VMA Moodle ypatybės:

$1·         VMA Moodle daugiakalbė bendruomenė aktyviai įtakoja VMA plėtotę;

$1·         tinka ir nuotoliniam mokymuisi, ir mokymuisi kompiuterių klasėje;

$1·         patogi vartotojo sąsaja;

$1·         e. mokymosi kursus (dalykus) galima rūšiuoti pagal skirtingas kategorijas, vykdyti paiešką;

$1·         galimybė nurodyti e. mokymosi kurso (dalyko) aprašą ar modulio kortelę;

$1·         galimybė redaguoti tekstą HTML priemonėmis;

$1·         galimybė stebėti vartotojų aktyvumą;

$1·         galimybė kurti atsargines kopijas;

$1·         lengva įdiegti bei pildyti naujais moduliais;

$1·         integruotos saugumą užtikrinančios priemonės

Moodle yra suderinama su SCORM elektroninio mokymosi turinio pakavimo standartu, todėl sistemoje galima panaudoti mokymosi turinį iš kitų šiuos standartus atitinkančių aplinkų, taip pat eksportuoti turinį ir panaudoti jį kitose aplinkose. Moodle aplinka prieinama bet kokioje OS bei įrenginyje (mobilusis telefonas, kompiuteris, planšetinis kompiuteris). 

MOODLE moduliai

Programa turi modulinę struktūrą. Kiekvienas modulis papildo ją naujomis priemonėmis. Pagrindiniai „Moodle“ moduliai:

$1·               užduočių tvarkymas (mokinių atliktų užduočių siuntimas ir priėmimas, pavėluotai atliktų užduočių tvarkymas, tikrinimo rezultatų skelbimas);

$1·               pokalbiai (HTML, paveikslai, grafiniai jaustukai, pokalbių teksto įrašymas, kad jį būtų galima vėliau peržiūrėti);

$1·               pasirinkimas ir balsavimas (kursų skelbimas ir mokinių kursų pasirinkimai);

$1·               diskusijų forumai (tik mokytojų diskusijos, kursų naujienų forumai, kelių vartotojų forumai);

$1·               dienynas (privatus tarp mokytojo ir mokinio);

$1·               klausimai, testai (pasirenkamų atsakymų klausimai; žodžio ar frazės atsakymų klausimai, „taip“ arba „ne“ atsakymų klausimai, atviro pobūdžio klausimai ir pan.; vaizdus klausimų pateikimas: HTML formatas, paveikslai; klausimų įtraukimas į duomenų bazę);

$1·               ištekliai (įvairaus formato turinys: tekstų, pateikčių rengyklės, vaizdinė, garsinė ir kt.; rinkmenų atnaujinimas, persiuntimas grynojo teksto arba HTML formatu);

$1·               tyrinėjimai (mokymosi analizės priemonės, skilčių kūrimas, rezultatų skelbimas);

$1·               studijos (turi įvairias vertinimo skales, mokytojas gali pateikti bandomąsias užduotis ir kt.).

Naujieji e. mokymosi išteklių kūrimo metodai yra kreipiami siekti studijų rezultatų aiškiai nustatant ir apibrėžiant mokymosi tikslus, sudaryti tų tikslų ar juos atitinkančių mokymosi objektų hierarchinę piramidinę struktūrą ir užpildyti mokymosi objektus. Nors mokymosi objektą įvairūs autoriai supranta kaip skirtingo lygio ir apimties mokymosi elementus (nuo atskiro kurso iki mažiausio konkretų tikslą atitinkančio elemento), pagrindinė mokymosi objekto savybė yra jo savarankiškumas.

Tokiam mokymosi objektui būdinga struktūra:

Mokymosi tikslas ar keli tikslai.

$1·         Testas ar išankstinis žinių patikrinimas.

$1·         Projektuojama mokymosi medžiaga, pratimai, pavyzdžiai, reikalingi naujiems įgūdžiams ir žinioms įgyti.

$1·         Savikontrolės klausimai patikrinti, ar besimokantysis gali pasiekti pagrindinį išmatuojamą tikslą.

„Moodle“ turi daugiausiai programinių priemonių, kurias galima vis papildyti, įdiegiant į aplinką norimus papildinius, ir kuriais geriausiai ir patogiausiai galima organizuoti mokymosi procesą, palaikant tiek tiesioginius, tiek ne tiesioginius ryšius tarp mokymosi proceso dalyvių. Neišskiriant konkrečių dalyvių funkcijų, ši VMA atitinka konstuktyvizmo teoriją, kuri teigia, kad mokymosi procese besimokantysis turi būti aktyvus dalyvis: „aktyvumas suprantamas kaip nuolatinės intelektinės pastangos plėtoti savo supratimą, nuolat siejant turimą žinojimą, supratimą, patirtį su naujai įgyjama mokymosi patirtimi. Tokia mokymosi samprata keičia ne tik besimokančiojo vaidmens mokymosi procese supratimą, bet skatina permąstyti ir dėstytojo vaidmenį bei esminius didaktinius principus“. VMA turėtų būti kiekvienos švietimo sistemos sudedamoji dalis taip, kaip ir elektroninis dienynas ar mokyklos internetinė svetainė. 

  1.  

MOODLE vartotojai

Moodle sistemos vartotojai yra skirstomi į penkias kategorijas:

  • • Sistemos administratoriai
  • • Kursų kūrėjai
  • • Dėstytojai
  • • Studentai
  • • Svečiai

Administratorius – tvarko sistemos svetainę, gali keisti jos išvaizdą, papildyti sistemą naujais moduliais,  yra atsakingas už sistemai reikalingų papildomų programų diegimą, duomenų saugumą. Jis sukuria vartotojų sąrašus ir valdo vartotojus (kūrėjus, dėstytojus, studentus) bei  kursus.

  1.  Kūrėjas – sistemos vartotojas, turintis teises kurti, koreguoti kursus bei nustatyti kitų vartotojų (dėstytojų, studentų, svečių) priėjimo prie kurso teises – laisvą priėjimą ar

užrakinti kursą slaptažodžiu. Kūrėjas atsakingas už kursų įrankių ir veiklų sukūrimą. Jis gali formuoti kurso studentų sąrašą, jį koreguoti, formuoti grupes, vertinti studentus.

  1.  Dėstytojo teises turintis vartotojas gali valdyti kursus, kuriuos jam priskyrė kūrėjas ar administratorius. Jis gali juos koreguoti, įtraukti studentus į kurso sąrašą arba išbraukti,  daryti įrašus kalendoriuje, organizuoti studentų apklausas, sukurti forumus ir dalyvauti juose, vertintiKitaip tariant, dėstytojas gali valdyti jam priskirto kurso mokymosi procesą.
  2.  Studentai, prisijungę prie kursų, gali studijuoti jiems priskirtų kursų medžiagą  arba medžiagą t ų kursų, į kuriuos jie, turėdami tam leidimą, save įsitraukė, dalyvauti forumuose, išsiųsti žinutes dėstytojams ir kitiems kurso dalyviams, atlikti ir išsiųsti už
  3.  Svečiai gali prisijungti prie svečiams skirtų kursų. Svečio teisės skiriasi nuo studento teisių tuo, kad jis gali tik skaityti teorinę medžiagą, negali rašyti žinučių į forumą, išsiųsti užduočių, ir pan.
  4.  
  5.  

Kurso kortelė

 Kurti kursus galima tik prisijungus kursų k ūrėjo arba administratoriaus teisėmis.  Kurso kūrimas pradedamas nuo  kurso kortelės užpildymo. 

„Moodle“ administratorius gali būti suskirstęs kursus į skirtingas kategorijas. Pavyzdžiui, „Matematika“ „Vadybos pagrindai“, „Informatika“ ir pan. Pasirinkite kategoriją, labiausiai atitinkančią Jūsų kuriamo kurso temą. Nuo šio pasirinkimo priklausys, kurioje sąrašo vietoje bus patalpintas naujasis kursas ir studentams galbūt taps lengviau rasti Jūsų kurso medžiagą.

E mokymosi kurso, patalpinto virtualioje mokymosi aplinkoje, pavyzdys

1. Įvadinis skyrius (dalyko mokymosi programa).

1.1. Anotacija.

1.2. Apimtis kreditais.

1.3. Pradiniai reikalavimai (kas turi būti išklausyta prieš tai).

1.4. Kurso tikslai ir gebėjimai.

1.5. Dalyko studijų planas.

1.6. Rekomenduojama literatūra.

1.7. Vertinimo tvarka.

1.8. Vertinamos užduotys.

1.9. Lankomumo reikalavimai.

2. Bendravimo ir atsiskaitymo terminų kalendorius.

3. Savarankiškų studijų vadovas.

4. Mokymosi medžiaga ir jos dalys patalpintos virtualioje mokymosi aplinkoje panaudojant sekančias e-mokymosi priemones:

4.1. Dėstymui - konspektai ir pateiktys, papildomi informacijos šaltiniai, žodynėlis, mokomieji testai arba imitacinės programos arba demonstravimo priemonės (garso/vaizdo įrašai).

4.2. Vertinimui - dėstytojo vertinamos užduotys arba automatiniai testai.

4.3. Bendravimui – dažni klausimai, forumai, įvairi grįžtamoji informacija.

4.4. Savarankiškam darbui – savikontrolės testai, simuliacinės programos.

5. Reikalavimai e kurso modulio mokymo(si) medžiagos skyriaus turiniui:

5.1. Įžanga

5.1.1. Mokymo ir mokymosi tikslai.

5.1.2. Pradiniai reikalavimai - ką studentas turi žinoti, prieš pradėdamas mokytis, ir nuorodos į mokymosi medžiagą, su kuria reikėtų susipažinti prieš pradedant mokytis.

5.1.3. Mokymo(si) medžiagos sąsajos su visa mokymosi schema.

5.1.4. Informacija apie papildomas mokymosi priemones, kuriomis turėtų naudotis studentas.

5.1.5. Naudojamų simbolių paaiškinimai.

5.1.6. Apytiksliai nurodoma, kiek laiko reikės studentui susipažinti su šia mokymo(si) medžiaga.

5.2. Mokymosi medžiagos skyriaus (temos) tekstas:

5.2.1. Tekstas su kelrodžiais į įvairias teksto vietas.

5.2.2. Savikontrolės klausimai.

5.2.3. Dėstytojo vertinamos užduotys.

5.2.4. Pratimai.

5.2.5. Atsakymai.

5.3. Nuorodos į literatūros šaltinius.

5.4. Santrauka ir tolesnio mokymosi rekomendacijos.

5.5. Nuorodos tolesniam mokymuisi.

Praktiniai darbai

Kurso struktūros elementų užpildymas turiniu ir bylų įkėlimas

Veiklų įterpimas ir veiklą atspindinčių blokų įterpimas

Atsarginė kurso kopija

Darbas su bylomis

Testų sudarymas